MENU:

Bytów pilyje...

Bitovo (lenk. Bytów) pilis buvo statoma kryžiuočiu 1398-1405 metais. Pagrindinius darbus prižiurėjo didysis Ordino statybu vykdytojas Mikolaj Fellensteyn. Pilies statyba sutapo su Bitovo prokuroro Jokubo fon Reinacho ir didžiojo Ordino magistro Konrado von Jungingeno kadencijomis. Tvirtovės statybos vieta buvo parinkta išsiskirianti miesto kalva su puikiomis naturaliomis gynybos sąlygomis. Moderni ano meto pilis tapo Ordino administracijos bustine, vykdė pasienio sargybos punkto ir užeigos namu Vakaru Europos riterijai, vykstančiai i Marienburgą, funkcijas. Bitovo prokuroro buveinėje nuolat buvo nuo keliu iki keliolikos Ordino riteriu kartu su feodalu tarnais ir knechtais. Visą pilies igulą sudarė keliasdešimt žmoniu.

Trylikos metu karo laikotarpiu (1454-1466) Bitovo pilis, tarpininkaujant Gdansko gyventojams, pateko Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio valdžion. 1454 m. karaliaus padovanota Pamario kunigaikščiui Erikui II paliko kartu su visa Bitovo žeme Grifitu rankose - iki pat paskutinio Buguslavo XIV dinastijos atstovo mirties.
Pili antrojoje XVI pusejė išplėtė Grifitai. Pirmojoje XVII a. pusejė pilis atliko, tarp kita ko, administracijos bustinės ir kunigaikščio vasaros rezidencijos vaidmeni. Apie 1560 metus pradėta tvarkyti pilies kiemą ir statyti Kunigaikščio rumus. Veliau prie atraminės sienutės pradėti mažesnio statinio, panašaus i minėtą, t. y. Kunigaikščio raštinės, statybos darbai. Puikus statiniai su laiptais, vedančiais i bokštus, suteikė kunigaikščio rezidencijai renesanso stiliaus pobudi.
1637-1657 metais pilis kartu su visa Bitovo žeme pasiliko Lenkijos seniunu valdose.
1656 metais pilis buvo žymiai sunaikinta švedu ir vadovaujantis Veluvos-Bidgoščės sutartimis, pasirašytomis 1657 m., pateko į Brandenburgo elektoriaus Frideriko Vilhelmo I rankas. Pili ir miestą bei aplinkinius kaimus jis rado sunaikintus ir apiplėštus isikurusios švedu kariuomenės. 1656 m. švedams išsprogdinus Parako bokštą ir sudeginus beveik visus statinius beliko tik išorinės pilies sienos. Nepaisant pastangu, niekada nepavyko grąžinti buvusios pilies didybės.

Netekusi ankstesnės reikšmės pilis tapo, tarp kitko, teismo ar mokesčiu inspekcijos buveine. Dalis pilies statiniu buvo skirta valdininkams apsigyventi, kiti tapo ukinėmis patalpomis ar sandėliais.
Po 1930 metu vokiečiu valstybinė valdžia Bitovo pilyje irengė apmokymu centrą ir jaunimo bazź. Pradėtus anuomet remonto ir statybos darbus nutraukė II pasaulinis karas.
Pradėti 6-ajame dešimtmetyje patalpu pritaikymo ir remonto darbai davė vaisiu, - 1974 m. buvo atiduotas rytinis pilies sparnas, kuriame įsikūrė miesto viešoji biblioteka. 1980 m. atiduota naudoti pietini sparną, kuriame yra viešbutis ir "Zamek" (liet. pilis) restoranas.
1991 m. restauruotame šiauriniame sparne yra Vakaru kašubu muziejus. Trijuose Ordino rumu aukštuose ir dviejuose Maluno bokšto aukštuose muziejus naudojasi 15 ekspoziciju saliu. Irengtos pastovios parodos, pristatančios kašubu materialinę kulturą bei meno ir istorijos rinkinius, esą Šv. Jurgio bažnyčios senieji puošybos elementai, Pamario kunigaikščiu portretai bei ginklai ir ginkluotė. Paskutiniame Maluno bokšto aukšte įrengta pastovi ekspozicija, skirta pilies ir jos atstatymo istorijai.

Vakarų kašubų muziejus
Zamkowa g-vė 2, 77–100 Bytów
tel. 059 822-26-23
www.muzeum-bytow.pl

Turistinė informacija
Bitovo turizmo informacijos centras
Zamkowa g-vė 2,
tel. 059 822 55 97, el. paštas: boit@epf.pl