Mevės (lenk. Gniew) pavadinimas yra minimas
pirmosios XIII a. pusės rašytiniuose šaltiniuose.
Krašto su čia esančiu miestu istorija sutampa su seniausia
Pamario istorija. Archeologijos iškasenos liudija apie
daugelį čia buvusių piliakalinių ir gyvenviečių, įsikūrusių
šalia "Gintaro kelio", kuriuo Senosios Romos
pirkliai keliavo prie Baltijos jūros.
1282 metais Mevės kraštą uėmė kryiuočiai.
Tai buvo jų pirmosios valdos kairiajame Vyslos krante ir svarbus
taškas tolesnei įtakos zonai plėsti. XIII ir XIV amių
sandūroje pastatyta pilis tapo konvento ir komtūro buveine
ir tuo pačiu Ordino laikais buvusi pagrindinis komtūrystės
politinis ir ūkio centras. Nepaisant didelio miesto savivaldos
savarankiškumo, Ordino valdia veiksmingai saugojo
savo pavaldinius miestiečius. Strategiškai palanki vieta
leido kontroliuoti vandens ir sausumos kelią ir tuo pačiu
pabrėdavo ypatingus konvento namų ir miesto bei pilies
įtvirtinimų militarinius bruous. Šios erdvės ūkinė
paskirtis buvo susijusi su miesto teritorijoje esančiu uostu,
papiliu ir priemiesčio grūdų sandėliais, arklidėmis, dvareliais
bei alaus daryklomis.
Valdant Lenkijai (1466–1772) pilis buvo seniūnų buveinė.
Gnievo seniūniją valdė paeiliui Radvilų, Zamojskių ir Liubomirskių
giminės. Nuo 1667 m. Gnievo seniūnas buvo būsimas Lenkijos
karalius Jonas III Sobieskis, o vėliau pilį valdė jo mona
Marija Kazimiera.
Po I Lenkijos padalijimo 1772 metais Mevė kartu su Pamariu
atiteko Prūsijai. Jos valdia pradėjo plačiai vykdomą
griovimo arba geriausiu atveju visiško senųjų kryiuočių
pilių pertvarkymo akciją. Taip atsitiko ir su Mevės pilimi.
Pradioje joje buvo įrengtos kareivinės, bet visiškai
nepritaikytos. XIX amiaus pradioje jos tapo grūdų
sandėliu. Po eilinės pilies rekonstrukcijos penktajame XIX
amiaus dešimtmetyje joje buvo įrengtas Prūsijos
kalėjimas recidyvistams. Vykdant rekonstrukcijos darbus (jie
buvo vykdomi romantizmo, t. y. susidomėjimo istorija, epochoje)
atlikta, tarp kitko, koplyčios skliautų modernizacija, rekonstruota
pirminė kelių langų, esančių pietiniame fasade, gotikinių
arkų forma ir tuo pačiu ymiai pagerintas pietinio pilies
šono vaizdas. Atstatyti taip pat du kampiniai bokštai.
Mevė į Lenkijos sudėtį pateko 1920 m., kai į šį miestą
įengė generolo Józef Haller vadovaujama lenkų
kariuomenė. 1921 metais neišaiškintomis aplinkybėmis
iškilo didysis pilies gaisras, kuris visiškai sunaikino
tris pilies šonus. Pilies atstatymo darbai vyko dviem
etapais. Pirmasis nuo 1968 m. iki 1974 m., antrasis nuo 1992
m. iki šių laikų.
Šiuo metu Mevės tvirtovėje yra, tarp kita ko, Mevės "Pilies"
fondas, Gdansko archeologijos muziejaus skyrius, Mediotojų
centras, atskirų epochų istorijos (karinių sistemų ir senųjų
amatų) puoselėtojai: "Šventojo Vaitiekaus brolija",
"Geltonasis Alarmtech pėstininkų dalinys".
Nuo 1992 metų organizuojami spektakliai ir istorinės inscenizacijos
bei riterių turnyrai prisidėjo prie to, kad Mevės pilis tapo
pripaintu pagrindiniu Lenkijoje istorijos propagavimo
centru. Visus metus pagal firmų ir turizmo biurų usakymus
pilyje organizuojamos konferencijos, integraciniai suvaiavimai,
apmokymai, banketai bei istorinės puotos. Svečiai, priklausomai
nuo savo pomėgių, gali dalyvauti nepakartojamoje "Kelionėje
i praeitį", t. y. i XV, XVII arba XX amiaus pradią.
Organizuotoms jaunimo grupėms pilyje siūloma praleisti "Mokomąsias
savaites", vienos ar kelių dienų susitikimus su "Gyvosios
istorijos pamokomis" ir "Mevės pilies vaiduokliu",
iemos atostogas ir vasaros stovyklas su magija ir burtais
bei daugelį kitų pramogų.
Mevės "Pilies" fondas
Zamkowa g-vė 3, 83 - 140 Gniew
tel. 058 535 25 37, tel./faks. 058 535 21 62,
el. paštas: bort@zamek-gniew.pl,
zamek@zamek-gniew.pl
www.zamek-gniew.pl |