MENU:

Bytów pilyje

Malbork pilyje

Sztum pilyje

Kwidzyn pilyje

Olsztyn pilyje

Nidzica pilyje

Ostróda pilyje

Lidzbark Warmiński pilyje

Kętrzyn pilyje

Ryn pilyje

Gniew pilyje

Mažosios Lietuvos Istorijos Muziejus

Pilies muziejus

Bagrationovsko krašto istorijos muziejus

 

Gniew pilyje...


Mevės (lenk. Gniew) pavadinimas yra minimas pirmosios XIII a. pusės rašytiniuose šaltiniuose. Krašto su čia esančiu miestu istorija sutampa su seniausia Pamario istorija. Archeologijos iškasenos liudija apie daugelį čia buvusių piliakalinių ir gyvenviečių, įsikūrusių šalia "Gintaro kelio", kuriuo Senosios Romos pirkliai keliavo prie Baltijos jūros.
1282 metais Mevės kraštą užėmė kryžiuočiai. Tai buvo jų pirmosios valdos kairiajame Vyslos krante ir svarbus taškas tolesnei įtakos zonai plėsti. XIII ir XIV amžių sandūroje pastatyta pilis tapo konvento ir komtūro buveine ir tuo pačiu Ordino laikais buvusi pagrindinis komtūrystės politinis ir ūkio centras. Nepaisant didelio miesto savivaldos savarankiškumo, Ordino valdžia veiksmingai saugojo savo pavaldinius miestiečius. Strategiškai palanki vieta leido kontroliuoti vandens ir sausumos kelią ir tuo pačiu pabrėždavo ypatingus konvento namų ir miesto bei pilies įtvirtinimų militarinius bruožus. Šios erdvės ūkinė paskirtis buvo susijusi su miesto teritorijoje esančiu uostu, papiliu ir priemiesčio grūdų sandėliais, arklidėmis, dvareliais bei alaus daryklomis.
Valdant Lenkijai (1466–1772) pilis buvo seniūnų buveinė. Gnievo seniūniją valdė paeiliui Radvilų, Zamojskių ir Liubomirskių giminės. Nuo 1667 m. Gnievo seniūnas buvo būsimas Lenkijos karalius Jonas III Sobieskis, o vėliau pilį valdė jo žmona Marija Kazimiera.


Po I Lenkijos padalijimo 1772 metais Mevė kartu su Pamariu atiteko Prūsijai. Jos valdžia pradėjo plačiai vykdomą griovimo arba geriausiu atveju visiško senųjų kryžiuočių pilių pertvarkymo akciją. Taip atsitiko ir su Mevės pilimi. Pradžioje joje buvo įrengtos kareivinės, bet visiškai nepritaikytos. XIX amžiaus pradžioje jos tapo grūdų sandėliu. Po eilinės pilies rekonstrukcijos penktajame XIX amžiaus dešimtmetyje joje buvo įrengtas Prūsijos kalėjimas recidyvistams. Vykdant rekonstrukcijos darbus (jie buvo vykdomi romantizmo, t. y. susidomėjimo istorija, epochoje) atlikta, tarp kitko, koplyčios skliautų modernizacija, rekonstruota pirminė kelių langų, esančių pietiniame fasade, gotikinių arkų forma ir tuo pačiu žymiai pagerintas pietinio pilies šono vaizdas. Atstatyti taip pat du kampiniai bokštai.
Mevė į Lenkijos sudėtį pateko 1920 m., kai į šį miestą įžengė generolo Józef Haller vadovaujama lenkų kariuomenė. 1921 metais neišaiškintomis aplinkybėmis iškilo didysis pilies gaisras, kuris visiškai sunaikino tris pilies šonus. Pilies atstatymo darbai vyko dviem etapais. Pirmasis nuo 1968 m. iki 1974 m., antrasis nuo 1992 m. iki šių laikų.
Šiuo metu Mevės tvirtovėje yra, tarp kita ko, Mevės "Pilies" fondas, Gdansko archeologijos muziejaus skyrius, Medžiotojų centras, atskirų epochų istorijos (karinių sistemų ir senųjų amatų) puoselėtojai: "Šventojo Vaitiekaus brolija", "Geltonasis Alarmtech pėstininkų dalinys".


Nuo 1992 metų organizuojami spektakliai ir istorinės inscenizacijos bei riterių turnyrai prisidėjo prie to, kad Mevės pilis tapo pripažintu pagrindiniu Lenkijoje istorijos propagavimo centru. Visus metus pagal firmų ir turizmo biurų užsakymus pilyje organizuojamos konferencijos, integraciniai suvažiavimai, apmokymai, banketai bei istorinės puotos. Svečiai, priklausomai nuo savo pomėgių, gali dalyvauti nepakartojamoje "Kelionėje i praeitį", t. y. i XV, XVII arba XX amžiaus pradžią. Organizuotoms jaunimo grupėms pilyje siūloma praleisti "Mokomąsias savaites", vienos ar kelių dienų susitikimus su "Gyvosios istorijos pamokomis" ir "Mevės pilies vaiduokliu", žiemos atostogas ir vasaros stovyklas su magija ir burtais bei daugelį kitų pramogų.

Mevės "Pilies" fondas
Zamkowa g-vė 3, 83 - 140 Gniew
tel. 058 535 25 37, tel./faks. 058 535 21 62,
el. paštas: bort@zamek-gniew.pl, zamek@zamek-gniew.pl
www.zamek-gniew.pl

Projektas kofinansuojamas Europos regionines pletros fondo Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities kaimynystės
programos INTERREG III A deka.