MENU:

Kętrzyn pilyje...

Apie 1329 m. šalia Gubres upes esancioje kalvoje kryžiuociai pastate medini sargybos bokšta (Rastenburga). Jis buvo pastatytas dar XIII a. sudegintos prusu Rast pilies vietoje. Šiandien toje vietoje stovi sustiprintu muru Šv. Jurgio bažnycia. Sargybos posto ir joje budincios igulos užduotis buvo šios valstybes dalies apsauga nuo dažnu lietuviu karo žygiu. Tai buvusi kryžiuociu sustojimo vieta, vykstant jiems i Lietuva. Sargybos postas du kartus paimtas ir sudegintas lietuviu, t. y. 1345 metais vadovaujant kunigaikšciui Algirdui ir 1347 m. vadovaujant Kestuciui, bei po šiu antpuoliu atstatytas.
1357 m. lapkricio 11 d. Balgos komturas Johanas Schindekopfas suteike gyvenvietei miesto teises. Turbut tuo metu pietrytiniame miesto gynybiniu sienu kampe pradeta statyti murine pili.

Pradžioje pilis buvo triju šonu statinys, apjuostas iš vakaru puses murais su ivažiavimo vartu anga. Reprezentaciniame šiauriniame sparne buvo vienuolyno valgykla, gyvenamosios kryžiuociu valdininko-prokuroro patalpos bei koplycia. Pilis apjuosta muru su trimis kampiniais bokštais ir ivažiavimo vartu anga nuo miesto puses. Pilyje ir greta jos esanciame dvare irengta virtuve, alaus darykla, malunas, kepykla, javu aruodai, ginklu saugykla, parako sandelis, koplycia ir kalejimas.
Trylikos metu karo laikotarpiu, 1454 m., pili užeme miestieciai. Tada buvo ikalintas ir veliau nužudytas tuometinis Ordino prokuroras Volfgangas Saueris. Po 1525 m. pilis tapo kunigaikšciui pavaldžiu seniunu buveine.
1945 m. sausio pabaigoje, sovietu kariuomenei užemus miesta, pilis ir didesne miesto senamiescio pastatu dalis buvo sudeginta. Pilis atstatyta 1962–1967 metais. Jos išore buvo rekonstruota pagal C. Steinbrechto XIX a. brežinius, atkuriant gotikos stiliaus statinio forma.
Šiais laikais pilyje veikia Wojciecho Ketrzynskio muziejus, miesto biblioteka bei Kulturos centras „Zamek” (liet. pilis). Muziejuje visu pirma kaupiami eksponatai, susije su miesto ir regiono istorija. Didele ju dali sudaro dailes, tautodailes ir istorijos eksponatai bei archyvu medžiagos, kurias pirmaisiais pokario metais išsaugojo muziejaus ikureja Zofia Licharewa. Jos deka daugelis istorijos paminklu apsaugoti nuo sunaikinimo ir išblaškymo. Tarp ju buvo aplinkiniu rumu ir dvaru apyvokos daiktu, eksponatu iš sunaikintu ir išgrobstytu bažnyciu, magistrato archyvo medžiagu, prieškarines Rastenburgo krašto muziejaus (vok. Heimatmuseum Rastenburg) ir Karaliaucius Prusijos muziejaus kolekcijos fragmentai.
Muziejuje irengtos trys pastovios parodos: 1. Wojciech Ketrzynski 1838–1918, 2. Užmirštas XIX–XX a. Kentšino - Rastenburgo miesto veidas, 3. Kentšino apskrities rumai ir dvarai.

Cia eksponuojama idomi gotikos stiliaus skulpturu kolekcija, XVII-XIX a. baldai, epitafiju ir laidotuviu veliavu rinkinys. Tarp ju yra unikali Europos mastu treju metuku berniuko Botho iš Eulenburgo 1667 m. laidotuvems pasiuta veliava.
Prie pilies vartu pritvirtinta atminimo lenta, skirta lenku daliniu, buvusiu Napoleono armijos sudetyje ir vadovautu generolu J. H. Dabrowski ir
J. Zajaczek, susitikimui, ivykusiam 1807 m. birželio 21 d. Rastenburge, pasibaigus Fridlando mušiui (1807 m. birželio 14 d.), atminti.

Vojciecho Kentšinskio muziejus
pl. Zamkowy 1, 11- 400 Ketrzyn
tel. 089 752 32 82, tel./faks. 752 29 65 www.muzeum.ketrzyn.pl

TURISTINE INFORMACIJA
Turistines informacijos ir miesto propagavimo centras
Pl. Pilsudskiego 1, tel. 089 751 47 65, el. paštas: it@ketrzyn.com.pl