MENU:

Malbork pilyje...

Marienburgas (lenk. Malbork) beveik 150 metų buvo didžiojo magistro aukščiausios Ordino valdžios buveinė, Ordino valstybės sostinė. Tai didžiausia iš plytų statyta tvirtovė tuometinėje viduramžių Europoje. Mieste kirtosi Europos prekybos keliai. Lenkijos karalių ir Vokietijos imperatorių rezidencija. Didžiausia Žečpospolitos ginklinė. Su viduramžių pilies atstatymo darbais susiję XIX ir XX a. pažangiausios restauravimo darbų srities mintys.

Marienburgas buvo statomas etapais nuo XIII amžiaus 7-ojo dešimtmečio vidurio ir laikui bėgant tapo pagrindiniu elementu tvirtovių sistemoje kryžiuočių užimtoje Prūsijoje. Pradžioje, t. y. nuo 1280 metų, jis atliko vieno iš komtūrų pilių funkcijas. 1309 metais tapo didžiųjų Ordino magistrų buveine. Intensyviai plėtojamų statybų dėka XIV amžiuje tapo gynybinio sumanymo, susidedančio iš trijų dalių, rezultatu su ryškiai išskirta Aukštutine pilimi (vienuolynu), Vidurine pilimi (didžiojo magistro ir didžiojo komtūro buveinė, Ordino valstybės politinis ir administracinis centras) bei Žemutine pilimi (su plačiu ūkiniu užnugariu).
Marienburgas su čia esančia pilimi tapo ne tik Kryžiuočių ordino valstybės sostine, bet ir pagrindiniu diplomatijos, militariniu, ūkio bei religiniu centru. Net iki pirmosios XV amžiaus pusės Marienburgas buvo žinomas Europoje kaip viena iš dviejų pagrindinių kryžiuočių žygių į Lietuvą ir Žemaitiją bazių bei įspūdingų pokylių ir turnyrų, pritraukiančių riterius iš daugelio Europos kraštų, vieta.

Pirmįsias rimtesnes didžiosios politikos pasekmes viduramžių epochos Marienburgo gyventojai pajuto 1410 metais, kai prie miesto mūrų sustojo iš pergalingo Žalgirio mūšio atžygiavę Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos kariuomenės daliniai. Daugelį savaičių trukusio miesto ir pilies apšaudymo metu patirta daug žalos, bet mieste išliko rotušė ir Šv. Jono bažnyčia. Jogailos kariuomenei vis delto nepavyko užimti pilies, ir Marienburgas liko kryžiuočių rankose. Naujas Ordino magistras Henrikas fon Plauenas, sudarius 1411 m. Torūnėje sutartį, nusprendė atstatyti miestą ir parengti tvirtovę galimai naujai apgulčiai, statant sutvirtinimus rytinėje dalyje.
Įtvirtinimai pasirodė reikalingi Trylikos metų (1454-1466) karo laikotarpiu, kai pilis buvo apsupta daugelį mėnesių, o miestas perimamas tiek kryžiuočių, tiek lenkų. Galiausiai 1457 metų birželio 7 d. Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis užėmė pilį, išpirkdamas ją iš kryžiuočių samdytų čekų riterių. Nuo to laiko beveik daugiau kaip tris šimtmečius tvirtovė buvo laikinoji Lenkijos valdovų rezidencija, Prūsijos karalystės militarinė bazė bei seniūnų buveinė. Seniūnų rankose buvo administracinė, karinė ir teisinė valdžia.
1626-1629 metais Marienburgą buvo užėmę švedai. Jie pastatė čia vienuolika žemės įtvirtinimų. Miestas šiu karinių veiksmų metu nepatyrė didesnių nuostolių. Tokių nuostolių nepatyrė taip pat pilis, kuri tapo svarbiu strateginiu tašku. 1655 metais Lenkija išgyveno dar vieną švedų invaziją.
1772 metais įvykus pirmajam padalijimui šiaurinės Žečpospolitos žemes ir tuo pačiu tvirtovė prie Nogato atiteko Prūsijai. Šiuo laikotarpiu pilyje buvo įrengtos kareivinės ir sandėliai. Rimtai nuniokotai piliai jos gotikos stiliaus išvaizda buvo sugrąžinta XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje vykusių stambių atstatymo darbų (vykdytų vadovaujant žinomam architektui Konradui Steibrechtui) metu.
1945 metais Marienburgo šeimininkais vėl tapo lenkai. Laikui bėgant paskutiniame II pasaulinio karo etape siaubingai sunaikinta pilis buvo atstatyta iš griuvėsių. Visą laiką joje vyksta intensyvūs restauravimo darbai. 1997 metais Marienburgo pilių kompleksas buvo įrašytas į prestižinį UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.
Šiuo metu esančios šalia Nogatu tvirtovės šeimininku yra Marienburgo pilies muziejus, ikurtas 1961 metais. Vienas iš pagrindinių jo tikslų - globoti pilies paveldą, vykdyti tyrinėjimo ir restauravimo darbus, kaupti ir pristatyti rinkinius bei užsiimti švietėjiška veikla.
Be pagrindinės veiklos, muziejus aktyviai veikia organizuodamas simpoziumus, igyvendindamas meno, švietimo ir istorijos sričių sumanymus. Pagal specialius užsakymus konferencijų centras "Karwan" organizuoja ir veda atskirų profesijų grupių susitikimus, vaišes, apmokymus bei nuotykių žaidimus pilyje.

Šiuo metu Marienburgo pilies muziejuje veikia 18 pastovių parodų. Svarbiausios iš jų:
"Marienburgo gintaro kolekcija",
"Vidurinės pilies izoliatorius",
"PACIFICA TERRA prūsai - slavai - vikingai Vyslos žemupyje",
"Aukštutinės pilies kapitulos kanauninkų susirinkimų patalpa"
"Ginklai senovėje",
"Ginklai ir vėliavos",
"Marienburgo didžiųjų magistrų raštinė".

5 laikinosios ekspozicijos, iš kurių svarbiausios yra šios:
"Sidabro žavesys ir aukso kerai" - Prūsijos Karalystės monetų ir medalių akiratyje,
"Centrinės muziejinių eksponatų saugyklos kokliai Marienburgo pilies muziejaus ekspozicijose".

Viduramžių tvirtovės mūruose kasmet vyksta įvairūs kultūriniai-mokomieji renginiai, tarp jų: "Marienburgo apgultis" - Lenkijos mastu organizuojamas nuo 2000 metų cikliškas renginys-inscenizacija, atspindinti 1410 m. įvykius prie Marienburgo pilies mūrų pasibaigus Žalgirio mūšiui,
"Tarptautinis senosios kultūros festivalis",
"Eurofolk" bei daug kitų.

Marienburgo pilies muziejus
Staroscińska g-vė 1, 82 - 200 Malbork
Bilietų kasa: tel. +48 55 647 09 78, faks. +48 55 647 09 76, 647 09 77, kasa@zamek.malbork.pl, www.zamek.malbork.pl

Turistinė informacija
Turizmo informacijos punktas (sezono metu)
Piastowska g-vė 15,
tel. 055 273 49 90, el. pa±tas: cit@um.malbork.pl