MENU:

Olsztyn pilyje...

Seniausias Olštino statinys yra XIV amžiuje pastatyta pilis. Iš pradžių ją sudarė keturi šonai. Kaip parodė archeologiniai tyrimai, pilis išaugo plyname lauke, t. y. vietoje, kur nebuvo rasta ankstesnių gyventojų pėdsakų.

Pilis priklausė Varmijos kapitulai, kuri kartu su Varmijos vyskupu iki 1454 metų buvo Kryžiuočių ordino karinėje žinioje. Dėl to pilis suvaidino didelę reikšmę lenkų ir kryžiuočių karų metu. Pasibaigus 1410 m. Žalgirio mūšiui be kovos pasidavė lenkams, tuo tarpu 1411 metais pilis buvo užimta prabėgus kelių dienų apgulčiai. Trylikos metų karo laikotarpiu (1454-1466) buvo perimama iš rankų į rankas. 1521 m. iškilo miestui ir piliai kryžiuočių grėsmė. Mikalojaus Koperniko surengtos gynybos dėka po pirmo puolimo kryžiuočiai liovėsi toliau atakavę.
1516-1519 ir 1520-1521 metais Olštino pilies kapitulos turto administratorius buvo Mikalojus Kopernikas. Jis gyveno šiaurės rytų šone, dideliame kambaryje. Pro du langus buvo matyti Alna ir pilies malūnas, pro trečią - kiemas. Vienos durys vedė į priebutį, kitos - į tarnybinį, darbo kambarį. Abiejuose kambariuose XVI amžiaus pradžioje buvo dailūs krištolo skliautai. Jie buvę gan žemai. Tik prabėgus keturiems šimtmečiams kambariai tapo aukštesni, sužeminus grindis.

Kopernikas, būdamas administratorius, dažnai vizituodavo kapitulos turimą turtą, kad galėtų sutvarkyti kolonizavimo reikalus. Savo pastabas užrašydavo knygoje, pavadintoje "Apleistų laukų lokalizavimas". Šios knygos originalas su keliasdešimčia autentiškų Koperniko įrašų saugomas Varmijos diecezijos archyve Olštine. Jo pagrindinės pareigos buvo rūpintis tinkamu kapitulos turto panaudojimu, savalaikiu mokescių rinkimu, miško ūkio priežiūra, miestų valdymu.
Tuo pačiu jis neatsisakė tęsti savo mokslinį darbą. Būdamas Olštine Kopernikas rūpinosi Prūsijos Karalystės pinigų sistemos reformos reikalais. Šio darbo rezultatas - vėliau paskelbtas mokslinis traktatas "Apie monetų kalimą". Olštine Kopernikas stebėjo planetų judėjimą. Savo tyrimus paskelbė veikale "De revolutionibus". Čia astronomas pateikė heliocentrinės pasaulio sandaros teoriją. Olštino pilyje jis paraše pirmąją šio veikalo dalį.
Ant priebučio sienos, prie įėjimo į administratorių butą, iki šių laikų išliko labai vertingas paminklas - astronominė lenta, pagaminta pačio Mikalojaus Koperniko. Ji buvo naudojama pavasario lygiadieniui apibrėžti. Nicėjos soboro metu lygiadienis buvo apibrėžtas kovo 21 d., Mikalojaus Koperniko laikais jis buvo kovo 11 d. Dėl šio fakto susidarė dešimties dienų skirtumas tarp kosmoso ir kalendoriaus. Kadangi bažnytinės šventės buvo nustatomos atsižvelgiant į lygiadienį, būtina buvo kalendoriaus reforma. Nepaisant fakto, kad Mikalojus Kopernikas apibrėžė lygiadienį, kalendoriaus reforma nebuvo įgyvendinta iš karto. Lenkijoje ji buvo įvykdyta tiktai 1582 metais, Mikalojui Kopernikui mirus. Būtent tada data "peršoko" iš spalio 4 d. į spalio 15 dieną - Julijaus kalendorius buvo pakeistas Grigalijaus kalendoriumi.
Pilies mūrų išskirtoje teritorijoje jos sudėtinė dalis - XVI amžiaus pirmojoje pusėje pastatyta Šv. Onos koplyčia, kurią 1580 metais konsekravo vyskupas Martyna Kromeris. Pilies mūrų išorinėje pusėje išliko puikiai išsaugotos "hurdicijos", t. y. medinės galerijos su angomis, pro kurias buvo šaudoma, ant puolančių priešų galvų liejamas verdantis vanduo arba derva.
XVIII amžiuje Olštino pilis, perkėlus kapitulos administraciją i Fromborką, pamažu prarado savo reikšmę, galutinai sumažėjo jos gynybinė paskirtis. Išardžius pilies mūrų dalį, 1758 metais nuo miesto pusės pristatytas rūmų sparnas. Vėliau pilies paskirtis buvo įvairi, joje buvęs netgi centrinis kalėjimas. Įsteigus Olštino apygardos teismą, joje apsigyveno miesto prezidentas.

Nuo 1945 metų šiame objekte buvo įsikūręs Mozūrijos muziejus, šiuo metu - Varmijos ir Mozūrijos muziejus. Lankytojai gali apžiūrėti reprezentacinį gotikos stiliaus šiaurinio šono antrąjį aukštą. Jis lankomas tokia tvarka: administratorių gyvenamoji patalpa, vienuolyno valgykla, koplyčia bei aukštas, kuriame buvo aruodai ir gynybai skirtos patalpos. Lankytojai gali įkopti į sargybinį bokštą ir žavėtis miesto panorama.
Dabar pilyje vyksta koncertai, vernisažai, paskaitos, mokslinės sesijos, rodomi filmai (pvz., Vasaros susitikimų ciklas "Ketvirtadienio susitikimai su Koperniku", Olštino kamerinio ansamblio "Pro Musica Antiqua" koncertai, susitikimai iš ciklo "Biografijos").
Muziejus garsėja nekonvencionaliomis lankymo formomis: kartais galima apžiūrėti paprastai uždarytas patalpas, pasimatuoti viduramžių epochos šarvus. Mažiausieji lankytojai noriai dalyvauja specialiuose apmokymuose.

Varmijos ir Mozūrijos muziejus
Zamkowa g-vė 2, 10 - 074 Olsztyn,
tel. 089 527 95 96, faks. 089 527 20 39
www.muzeum.olsztyn.pl

Turistinė informacija
Vaivadijos turizmo informacijos centras
Staromiejska g-vė 1,
tel. 089 535 35 65, el. paštas: wcit@warmia.mazury.pl