MENU:

Ostróda pilyje...

Pirmąją medinę tvirtovę ant žemės pylimo greičiausiai apie XIII vidurįšalia Dravantos upės ir ežero, vietoj anksčiau čia buvusio prūsų piliakalnio, pastatė kryžiuočiai. Mūrytą iš plytų pilį ant akmens pamatų apie 1349 metus pradėjo statyti Osterodės komtūras Giunteris fon Hohensteinas. Senąjį gynybinį sumanymą bei nebaigtą mūrinę statybą sunaikino gaisras Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio žygio metu. Po to tikriausiai buvusi murinė pilis gan greitai buvo atstatyta.

Konventinė pilis pastatyta ant kvadrato formos (44,7 x 45,2 m) pamatų. Iš pradžių ji buvo keturių šonų su vakariniame sparne esančia vartų anga. Po 1788 metais iškilusio gaisro pilis restauruota vadovaujantis ankstesne forma. Ne viso aukščio (be aukšto, kuriame buvo grūdų sandėliai ir gynybinės patalpos) išliko trys sparnai: pietinis, vakarinis ir šiaurinis. Kai kurie tyrinėtojai kelia hipotezę, kad pietrytiniame kampe buvęs bokštas. Šiaurinėje pilies dalyje buvo išvietė - kanalizacijos bokštas, sujungtas tikriausiai su šiauriniu šonu medine galerija. Archeologinių darbų metu surasti atramų, laikiusių išvietės galeriją, pagrindai.
Pietiniame šone buvo koplyčia, komtūro butas ir vienuolyno valgykla. Kituose šonuose tikriausiai buvo kapitulos kanauninkų susirinkimų patalpa, infirmerija (pilies ligoninė), vienuolių miegamieji ir svečių menės. Patalpų viduje, ant sienų išliko keraminiai, profiliuoti portalai. Judėjimo koridorius pilyje sudarė medinės galerijos, įrengtos prie vidinių sienų.
Pasibaigus Žalgirio mūšiui, karalius Vladislovas Jogaila Osterodės pilį perdavė kunigaikščiui Janusz Mazowiecki. Šis valdė pilį du mėnesius, kadangi 1410 metų rugsėjį ją vėl užėmė kryžiuočiai. 1629 metais Osterodės pilyje buvo apsistojęs švedų karalius Gustavas Adolfas. 1633-1639 metais pilį administravo Silezijoje Legnicos ir Bžego miestus valdantis Jan Chrystian.

1788 metais mieste iškilo didžiulis gaisras, kurio metu įsiliepsnojo pilies rytinė dalis su ten buvusiu parako sandėliu. Sprogimas sunaikino rytinį šoną ir stogus. Pilis buvo atstatyta ne visa, t. y. be rytinio šono ir be vienos kondignacijos. XIX amžiuje mūrai buvo aptinkuoti, pristatyta nemaža priestatų.
Nuo 1807 metų vasario 21 d. iki balandžio 1 d. Osterodės pilyje buvo apsistojęs Napoleonas Bonapartė. Būtent čia jis nusprendė pailsėti pasibaigus varginančiam Prūsų Yluvos mūšiui, kuriame pasiekė pergalę, pareikalavusią didelių nuostolių. Trumpas jo pobūvis atsispindi daugelyje meno kūrinių.
Osterodės muziejuje eksponuojama paveikslo "Napoleonas suteikia malonę Osterodės gyventojams. 1807 kovas" reprodukcija. Originalas, nutapytas prancūzų dailininko Marie Nicolas Ponce Camus, šiuo metu yra Versalio rūmų istorijos galerijoje. Osterodės muziejuje esąs taip pat sidabrinis, prancūzų graverio Bertrand Andrieu nukaltas medalis „Napoleon ą Osterode”.
XIX amžiuje pilyje buvo seniūnijos, teismo būstinė bei irengti valdininkų butai. 1945 metais pilis dar kartą sudeginta sovietų armijos ir beveik trisdešimt metų buvo apleista. Atstatymo darbai pradėti 1974 metais ir truko net iki XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio. Šiuo metu čia yra muziejus, Kultūros centras, galerija bei biblioteka.

Osterodės miesto muziejus
Adama Mickiewicza g-vė 22, 14-100 Ostróda
tel./faksas 089 646 26 02, el. paštas: muzeum.w.ostrodzie@neostrada.pl

Turistinė informacija
pl. Tysiaclecia Panstwa Polskiego 1a
tel. 089 642 30 00, www.it.ostroda.pl