MENU:

Bytów pilyje

Malbork pilyje

Sztum pilyje

Kwidzyn pilyje

Olsztyn pilyje

Nidzica pilyje

Ostróda pilyje

Lidzbark Warmiński pilyje

Kętrzyn pilyje

Ryn pilyje

Gniew pilyje

Mažosios Lietuvos Istorijos Muziejus

Pilies muziejus

Bagrationovsko krašto istorijos muziejus

 

Ryn pilyje...


Reinas (lenk. Ryn) - tai nedidelis Mozūrijos krašto miestelis, įsikūręs tarp dviejų ežerų: uždaro Olov ežero, esančio tylos zonoje, bei Reino ežero, kuris jungiasi su Mozūrijos didžiųjų ežerų vandens keliais. Virš miesto iškilusi XIV a. kryžiuočių pilis. Ji pastatyta ant kalvos, tikriausiai senovėje čia buvusios galindų tvirtovės vietoje. Pagal padavimą pilis ir Olov ežeras, esąs natūralus griovys, primindavo kryžiuočiams Reino (Rhein) upę ir šalia jos iškilusias pilis. Turbūt iš čia ir kilęs Reino pavadinimas.


1393-1525 metais pilis - komtūrijos būstinė. Vienas iš pirmųjų komtūrų buvo Konradas Valenrodas, kuris vėliau tapo Kryžiuočių ordino didžiuoju magistru bei pagrindiniu Adomo Mickeviačiaus poemos herojumi. Kryžiuočių ordino valstybės laikais ypač išaugo Reino pilies svarba. Pilis atlikdavo ne tik karines funkcijas (buvo kovų su lietuviais užnugaris), bet taip pat administracinio-ūkinio centro vaidmenį, aprūpindama Ordiną visų pirma žuvimis, medumi ir žvėriena.
Nors pilis pastatyta strateginėje vietoje, jos sienos tvirtos ir masyvi konstrukcija - ji nebuvo pajėgi veržtis iš Prūsų sajungos sukilėlių apsupimo
XV a. Pabėgėliai, išsigelbėję kryžiuočiai buvo suimami ir skandinami netoliese esančiuose ežeruose ir balose. Kryžiuočiai pilį ėmė valdyti praėjus vos ne vieneriems metams, kuomet ją atkovojo samdyta kariuomenė.
Neatsiejamai su pilies gyvenimu susijęs papilio gyvenvietės kūrimas, kuri tapo miesto pradžia. XV a. pabaigoje čia susiformavo prekybinė gyvenvietė, o tai pagrindinai ir lėmė jos tolesnę pletrą. XVI a. Reinas tapo administraciniu centru. Panaikinus Ordiną čia įkurta Prūsijos kunigaikštystės seniūnija.
Deja, dėl totorių užpuolimo antrojoje XVII a. pusėje išnyko visos tolesnės plėtros viltys. Užpuolikai dalį gyventojų pasodino į kalėjimus, likusius išžudė, suniokojo ir sudegino gyvenvietes. Išliko tik pilis. Po pusės amžiaus kilęs maras nusiaubė ištisus kaimus. Tie, kas išgyveno, palikę savas sodybas, pasislėpė netolimuose miškuose.


1723 metais Reinui suteiktos miesto teisės. Tai turėjo sudaryti palankias sąlygas jį atstatyti ir paskatinti tolesnę jo plėtrą. Čia apsistojusiems gyventojams buvo siūloma daug privilegijų, pvz.: siūlomi nemokamai sklypai namams statyti, padengiama trečdalis išlaidų, nemokamai leista kirsti medžius.
XVIII a. antrojoje pusėje pilis buvo apleista ir paskelbtos jos varžytinės. Nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. antrosios pusės pilies savininkai buvo vis besikeičiantys privatūs asmenys. XIX a. pilis paversta moterų kalėjimu, o per II pasaulinį karą joje kalėjo rusų ir lenkų belaisviai bei vokiečių karo kaliniai.
2006 m. liepą pilyje atidarytas keturių žvaigždučių prašmatnus Reino pilies viešbutis, kuris tenkina net pačių išrankiausių klientų lūkesčius.
Viešbutis svečiams siūlo beveik 300 vietų ir 140 kambarių, tarp jų: 5 liukso klasės karališkuosius apartamentus, 20 padidinto standarto kambarius. Viešbučio užimamas plotas, vadovaujantis daugelio šimtmečių istorijos palikimu, buvo suskirstytas į 4 dalis: Vienuolių, Riterių, Medžiotojų ir Kalėjimo. Interjeras atitinka pilies architektūrą, tuo pačiu eksponuojami autentiški freskų, polichromijos, gotikinių portalų ir skliautų fragmentai. Pilies restorane, kuriame išsaugotas gotikinis stilius, vienu metu telpa per 300 svečių. Restorano virtuvė siūlo senovės lenkų, bajoriškus ir europietiškus patiekalus.
Be to, viešbutyje įsikūręs moderniai ir profesionaliai įrengtas Konferencijų ir kongresų centras, kurį sudaro 6 konferencijų salės (pačioje didžiausioje, esančioje po pilies kiemu, konferencijų salėje telpa 500 žmonių) bei Verslo centras.

REINO PILIES VIEŠBUTIS
Mozūrijos Kongresų-Poilsio Centras

plac Wolnosci 1, 11-520 Ryn
tel./faksas 087 421 80 08
www.zamekryn.pl, www.andersgroup.pl

Projektas kofinansuojamas Europos regionines pletros fondo Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities kaimynystės
programos INTERREG III A deka.