Reinas (lenk. Ryn) - tai nedidelis Mozūrijos
krašto miestelis, įsikūręs tarp dviejų eerų: udaro
Olov eero, esančio tylos zonoje, bei Reino eero,
kuris jungiasi su Mozūrijos didiųjų eerų vandens
keliais. Virš miesto iškilusi XIV a. kryiuočių
pilis. Ji pastatyta ant kalvos, tikriausiai senovėje čia buvusios
galindų tvirtovės vietoje. Pagal padavimą pilis ir Olov eeras,
esąs natūralus griovys, primindavo kryiuočiams Reino
(Rhein) upę ir šalia jos iškilusias pilis. Turbūt
iš čia ir kilęs Reino pavadinimas.
1393-1525 metais pilis - komtūrijos būstinė. Vienas iš
pirmųjų komtūrų buvo Konradas Valenrodas, kuris vėliau tapo
Kryiuočių ordino didiuoju magistru bei pagrindiniu
Adomo Mickeviačiaus poemos herojumi. Kryiuočių ordino
valstybės laikais ypač išaugo Reino pilies svarba. Pilis
atlikdavo ne tik karines funkcijas (buvo kovų su lietuviais
unugaris), bet taip pat administracinio-ūkinio centro
vaidmenį, aprūpindama Ordiną visų pirma uvimis, medumi
ir vėriena.
Nors pilis pastatyta strateginėje vietoje, jos sienos tvirtos
ir masyvi konstrukcija - ji nebuvo pajėgi vertis iš
Prūsų sajungos sukilėlių apsupimo
XV a. Pabėgėliai, išsigelbėję kryiuočiai buvo suimami
ir skandinami netoliese esančiuose eeruose ir balose.
Kryiuočiai pilį ėmė valdyti praėjus vos ne vieneriems
metams, kuomet ją atkovojo samdyta kariuomenė.
Neatsiejamai su pilies gyvenimu susijęs papilio gyvenvietės
kūrimas, kuri tapo miesto pradia. XV a. pabaigoje čia
susiformavo prekybinė gyvenvietė, o tai pagrindinai ir lėmė
jos tolesnę pletrą. XVI a. Reinas tapo administraciniu centru.
Panaikinus Ordiną čia įkurta Prūsijos kunigaikštystės
seniūnija.
Deja, dėl totorių upuolimo antrojoje XVII a. pusėje
išnyko visos tolesnės plėtros viltys. Upuolikai
dalį gyventojų pasodino į kalėjimus, likusius išudė,
suniokojo ir sudegino gyvenvietes. Išliko tik pilis.
Po pusės amiaus kilęs maras nusiaubė ištisus kaimus.
Tie, kas išgyveno, palikę savas sodybas, pasislėpė netolimuose
miškuose.
1723 metais Reinui suteiktos miesto teisės. Tai turėjo sudaryti
palankias sąlygas jį atstatyti ir paskatinti tolesnę jo plėtrą.
Čia apsistojusiems gyventojams buvo siūloma daug privilegijų,
pvz.: siūlomi nemokamai sklypai namams statyti, padengiama
trečdalis išlaidų, nemokamai leista kirsti medius.
XVIII a. antrojoje pusėje pilis buvo apleista ir paskelbtos
jos varytinės. Nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. antrosios
pusės pilies savininkai buvo vis besikeičiantys privatūs asmenys.
XIX a. pilis paversta moterų kalėjimu, o per II pasaulinį
karą joje kalėjo rusų ir lenkų belaisviai bei vokiečių karo
kaliniai.
2006 m. liepą pilyje atidarytas keturių vaigdučių
prašmatnus Reino pilies viešbutis, kuris tenkina
net pačių išrankiausių klientų lūkesčius.
Viešbutis svečiams siūlo beveik 300 vietų ir 140 kambarių,
tarp jų: 5 liukso klasės karališkuosius apartamentus,
20 padidinto standarto kambarius. Viešbučio uimamas
plotas, vadovaujantis daugelio šimtmečių istorijos palikimu,
buvo suskirstytas į 4 dalis: Vienuolių, Riterių, Mediotojų
ir Kalėjimo. Interjeras atitinka pilies architektūrą, tuo
pačiu eksponuojami autentiški freskų, polichromijos,
gotikinių portalų ir skliautų fragmentai. Pilies restorane,
kuriame išsaugotas gotikinis stilius, vienu metu telpa
per 300 svečių. Restorano virtuvė siūlo senovės lenkų, bajoriškus
ir europietiškus patiekalus.
Be to, viešbutyje įsikūręs moderniai ir profesionaliai
įrengtas Konferencijų ir kongresų centras, kurį sudaro 6 konferencijų
salės (pačioje didiausioje, esančioje po pilies kiemu,
konferencijų salėje telpa 500 monių) bei Verslo centras.
REINO PILIES VIEŠBUTIS
Mozūrijos Kongresų-Poilsio Centras
plac Wolnosci 1, 11-520 Ryn
tel./faksas 087 421 80 08
www.zamekryn.pl,
www.andersgroup.pl |