MENU:

Sztum pilyje...

Štumo miestas yra vidurinėje Pavyslio dalyje. Viduramžiais Štumas buvo sala, Aliem dvaro valdžios centras, įeinantis į prūsū Pamedės dalį. Antrojoje XIII a. pusėje minimas vietinis prūsū kilmės valdovas, vardu Stuma.

1236 metais pilis atiteko Kryžiuočiū ordinui. Iki Trylikos metū karo (1453-1466) pabaigos Štumo pilyje buvo kryžiuočiū viršaičio buveinė. Ankstesnė medinė pilis ant žemės pylimo XIV amžiuje rekonstruota panaudojus akmenis ir plytas. Palankioje vietoje esanti ir gerai įtvirtinta pilis buvo kryžininkū kariaunos, išvykstančios į karo žygius prieš Lietuvą, bazė. 1377 metais pilyje lankėsi didysis kunigaikštis Albrechtas Habsburgas. Norėdamas atsidėkoti Štumo seniūnijai padovanojo savo giminės vėliavą bei pastatė aukštą pilies bokštą, pramintą nuo anū laikū Albrechto bokštu.
Didžiojo lenkū ir kryžiuočiū karo (1409-1411) metu Štumas buvo užimtas lenkū kariuomenės, žygiuojančios iš Žalgirio į Marienburgą. Nepavykus kryžiuočiū sostinės apgulai Štumo pilyje dar 3 savaites lenkū įgula priešinosi kryžiuočiū atakoms, atiduodama tvirtovę Vladislovui Jogailai įsakius.
Pilį išplėtus nuo 1416 metū ji buvo didžiojo Ordino magistro vasaros rezidencija. Tais pačiais metais didysis Ordino magistras Michael Kuchmaister von Stemberg gretimoje saloje įsikūrusiai gyvenvietei suteikė miesto teises.

Per Trylikos metū karą lenkū kariuomenėšešias savaites buvo apgulusi Štumo pilį. Tiktai 1468 metū sausio 6 d. kryžiuočiū įgula paliko tvirtovę. Tą pačią dieną seniūno pareigas pradėjo eiti Scibor Bazyński, kurio giminė nuomojo miestą ir pilį iki 1503 metū. Po jū seniūnijoje valdė, tarp kitko, vyskupas Lukas Vacenrodė (Mikalojaus Koperniko dėdė), žinoma Pamario istorijoje Cemū giminė (1530-1636 m.), o nuo 1724 iki 1772 m. Bielinskiū giminė.
Septynioliktojo amžiaus karū su Švedija metu pilis ir miestas buvo smarkiai sunaikinti. Pralaimėjus Trzciana mūšį Štumo pilyje pasislėpė pats Švedijos karalius Gustavas Adolfas. 1635 m. rugsėjo 12 d. netoliese miesto esančiame Štumo kaime (lenk. Sztumska wies) buvo pasirašyta Lenkijos ir Švedijos paliaubū sutartis. Dabar toje vietoje yra pakabinta atminimo lenta. "Tvano" (1655-1660) metu miestas patyrė skurdą, o vėliau, t. y. 1683 m., iškilo didelis gaisras, kurio metu sudegė rotušė.
Padalijimū metu Štumas tapo apskrities centru, įėjusiu į Vakarū Prūsijos (Westpreusse) sudėtį. Miesto teritorijoje apsistojo Napoleono armijos kariai, o pralaimėjus 1831 m. sukilimą čia buvo internuoti sukilėliai.
Šiais laikais pietiniame pilies sparne, suremontuotame Lenkijos ir Vokietijos bendradarbiavimo fondo paramos dėka, prie administruojančio objektą Štumo kultūros centro įsikūre Tarptautinis jaunimo mainū centras. Likusioje Pilies kalno dalyje planuojama pastatyti konferencijū centrą ir 95 vietū viešbutį.

Štumo kultūros centras
Galla Anonima g-vė 16, 82 - 400 Sztum,
tel. 055 640 63 45, el. paštas: sck@data.pl

Štumo krašto riteriū brolijos draugija
Zacisze g-vė 19, tel. 055 277 34 41, mob. tel. 0 603 407 573
www.rycerzesztum.prv.pl