MENU:

Balga pilyje...

BALGOS PILIS – Veselojė (Bagrationovsko rajonas)

Toje vietoje, kur šiais laikais yra kryžiuočių tvirtovės griuvėsiai, anksčiau buvo niūri prūsų pilis. Kai kurie tyrinėtojai be to atrado antrą tvirtovės pavadinimą – "Bolitta", reiškiantį apsuptą balomis (klampynėmis) vietą. Stambi medinė tvirtovė buvo ant stataus kalno. Iš 26 metrų aukščio atsiverdavo nuostabus marių vaizdas. Žodis „balga“ prūsų kalboje  reiškė balotą vietą. Keistu sutapimu šis žodis asocijuojasi su grynai rusišku Bologoje miesto pavadinimu.

1239 metais kryžiuočiai užėmė "Honedos" (Chonedos) tvirtovę. Ant jos griuvėsių pastatė naujus medinius įtvirtinimus. Tai buvo pirmoji kryžiuočių tvirtovė jų valstybės ir Natangos pasienyje. Iš šios vietos kryžiuočiai organizuodavo karo žygius į Sembą ir Natangą.

1250 metais kryžiuočiai pradėjo pilies, skirtos konvento administracijai, statybą. Būtent iš Balgos 1255 metais čekų karalius Pšemislas II Otokaras pradėjo pulti Sembą. Vėliau, dvidešimties metų laikotarpiu, t.y. nuo 1270 iki 1290 metų, tvirtovė buvo visiškai rekonstruuota. Statybos medžiaga buvo naudojamas lauko akmuo, vandeniui atspari mediena ir kalkės.

Naujas monumentalus statinys buvo šešiakampio formos ir turėjo tris oficinas. Pietvakarinėje dalyje buvo pilies koplyčia. Pietinėje dalyje buvo stambi didžiulė vienuolyno valgykla. Oficinoje, esančioje iš Vyslos marių pusės, buvo miegamieji kambariai. Visi trys pastatai buvo sujungti dengtais perėjimais, buvo įrengti gilūs rūsiai ir slaptos perėjos. Pagrindiniai vartai buvo šiaurės – rytinėje tvirtovės dalyje.

Į rytus nuo tvirtovės buvo pastatytas priešpilio (vorburg) pastatas su daugelio aukštų bokštu. Vidurinėje priešpilio dalyje buvo sandėliai. Pietinėje ir šiaurinėje dalyje buvo kryžiuočių valdininkų butai. Čia be to buvo samdomos kariuomenės kareivinės, malūnas, kepykla, dirbtuvės ir arklidės. Marių link ant atramų buvo pastatyta išvietė.

1250 – 1499 m. laikotarpiu Balga buvo komtūrijos centras. Jos teritorija tęsėsi nuo Aistmarių net iki Lietuvos sienos. 1525 m. kunigaikštis Albrechtas Balgą padovanojo vyskupui Grigorijui von Polenzov, kuris iki 1550 m. buvo pilies administratoriumi. Po jo mirties tvirtovė pradėjo nykti. 1701 metais Prūsijos karalius Friderikas I įsakė panaudoti Balgos akmenis Piliavos (dabar Baltijsk) tvirtovei statyti. Konvento pastatas buvo išardytas iki pamatų. Į Marienburgą buvo išvežta daugelis pamatų elementų kartu su pastate buvusiu inventoriumi ir papuošimais. Šio pasekoje kažkada nepalaužiama, laiko apnaikinta tvirtovė pavirto paprasčiausiais griuvėsiais (akmenyne). XIX a. pabaigoje nesaugomi griuvėsiai užaugo krūmais ir medžiais. XX a. pradžioje atgimsta susidomėjimas Balga. Priešpilio (vok. vorburg) bokštas uždengiamas stogu, o nuo 1928 metų obiekto viduje įrengiamas kraštotyros muziejus.

1945 m. Balga tapo paskutine vokiečių kariuomenės atrama, vadinama "Lidzbarko trikampiu". Po aršių kovų su sovietų kariuomene tvirtovė pasidavė. Pokario metais statinys pasiliko užmirštas ir nusiabtas lobių ieškotojų ir senoviškų plytų megėjų. Šio pasekoje obiektas nuolatos buvo niokojamas. Šiuo metu priešpilis yra kritinės būklės, o pilies koplyčia visišikai sugriauta. Nepaisant slogaus vaizdo, tvirtovės sienos ir rūke skendintys statiniai pasižymi keista nepaprasta jėga, pritraukiančia į šią vietą didžiulį turistų skaičių.