GIRDAVOS (vok. GERDAUEN) PILIS – Železnodarožnas (Pravdinsko
rajonas)
Medinė Girdavos tvirtovė buvo pastatyta
kryžiuočių 1270 metais. Po eilinio Prūsų sukilimo
kryžiuočiai neturėjo jėgų išlaikyti atskiras
tvirtoves. Pilis buvo sudeginta, vienok numalšinus prūsų
sukilimus, kryžiuočiai sugrįžo į Girdavą ir pradėjo
statyti įtvirtinimus.
Iki 1310 metų tvirtovė buvo pastatyta ir
ją sudarė pylimai, grioviai ir slėptuvės. Įtvirtinimų
viduje iš akmens ir plytų pastatyti konvento pastatai.
Buvo planuota, kad ateityje Girdava taps komtūro
buveine. Netrukus vienok dėl netoliese buvusios sienos
su Lietuva ir dažnų lietuvių žygių, šis sumanymas
žlugo. Girdava buvo atakuojama 1336, 1337 ir 1366 metais.
1406 metais Girdava apjuosta gynybine siena. Trylikos
metų karo metu, t.y. 1455 metais tvirtovė buvo ženkliai
apnaikinta. 1670 metais joje jau nieks nebegyveno. Netrukus
po to buvo parduota ir pateko į privačias rankas. Iš
senų pastatų beliko tik rūsiai.
1872 metais įtvirtinimų vietoje iškilo
nauji gražūs rūmai. Girdava klestėjo iki 1914
metų, t.y. iki I pasaulinio karo. Tais pačiais metais
kruvinų kovų metu miestas buvo sugriautas rusų
karių. Girdavą pavyko atstatyti tik 1921 metais.
1945 metų sausio 27 d. karo veiksmų metu
Rytprūsiuose miestą užėmė sovietų armija.
Šį kartą miestas beveik nenukentėjo. Net sunku patikėti,
kad miestas buvo apnaikintas tarpukario metais. Miesto pažiba,
t.y. nuostabūs rūmai buvo sunaikinti iki pamatų.
Dar XIV a. statytame bažnyčios pastate pirmaisiais pokario
metais buvo įrengtas klubas ir kino salė, o vėliau
kultūros namai.
|