|
Romuvos (vok. Neuhausen) pilis – Gurjevskas (rajono centras)
Pirmą kartą Romuva (vok. Neuhausen) netoli Karaliaučiaus,
Sambijoje, minima 1292 m., vyskupui Kristijonui von Műhlhausenui
įsakius šioje vietoje pastatyti pilį – tvirtovę.
Po 1525 m. vykdytos bažnyčios reformacijos pilis
tapo Albrechto Hohenzollerno branderburgiečio nuosavybe. Kunigaikštis
visiškai rekonstruavo pilį ir ji tapo priemiesčio medžiotojų
dvareliu. 1550 m., kunigaikštis nusprendęs vesti, šį
dvarelį padovanojo savo sužadėtinei Anai Marijai
Brunšvickai.
1568 m. kovo 20 d. Tepliuvos (Gvardeisko) pilyje
Albrechtas mirė. Kitą dieną ryte, 16 valandų po
Albrechto mirties, Romuvos pilyje staigiai mirė jo žmona,
trisdešimt šešerių metų Ana Marija. Nerimą kelia
toks trumpas laikotarpis tarp sutuoktinių mirties. Šešiolika
valandų, tai būtent laikotarpis, kurį reikia
įveikti, norint nakčia patekti iš Tepliuvos į Romuvą.
Įmanoma, kad Anos mirtis nebuvo atsitiktinė, juolab,
kad penkiolikmetis įpėdinis buvo labai sunegalavęs.
Valdinga Ana galėjo pretenduoti į prūsų
regento sostą. Detalius atsakymus į visus iškylančius
klausimus, neužfiksuotus istorinėse kronikose, galės
pateikti rašytojai, kurie savo kūrybingo talento dėka
ateityje atskleis paslaptis ir sukurs įdomų istorinį
romaną. Ko gero, tada bus išspręsta požeminių perėjų,
kurios tęsiasi nuo pilies rūsių iki bažnyčios ir
toliau, iki malūno, mįslė.
Kaip atrodė tolimesnis pilies likimas? 1814
m. karalius Friderikas Vilhelmas III (1770-1840) padovanojo
ją Napoleono karų didvyriui, generolui Friderikui Vilhelmui
von Bűlovui (1755-1816). Po generolo mirties pilis pateko
į grafo Lucknerio rankas. Vėliau ši valda tapo generolo
Bono nuosavybe.
Po 1945 m. rūmų menėse buvo įsikūrusi statybos
įmonė. Šiuo metu pilies liekanos atrodo apgailėtinai.
Pilis, ko gero, jau daugiau nei 100 metų nesulaukia konservatorių.
Gurjevske veikia kraštotyros muziejus, kuriam ši pilis
galėtų tapti idealia buveine.
|
Baltijos jūros regiono pilių maršrutu – obiektų
atnaujinimas ir išsaugojimas