MENU:

Ragnit pilyje...

RAGAINĖS PILIS (vok. RAGNIT) – Nemanas (rajono centras)
1289 m. balandžio 23 d. Prūsijos magistras Meinhardas von Querfurtas (1288-1299) puolė skalvių žemes. Vėliau, prūsų tvirtovės, vadinamos „ragainė”, vietoje jis pastatė kryžiuočių tvirtovę, kurią pavadino „Landehut”, - o tai reiškė „krašto sargyba (užkarda)” arba „krašto apsauga”.

XIII ir XIV amžių sandūroje kryžiuočių ordinas toliau tęsė aršius mūšius su Lietuva už skalvių žemes. Tuo pat metu grįžtama prie senojo tvirtovės pavadinimo „ragnit”. Ši tvirtovė tapo svarbiausiu kryžiuočių gynybos tašku pasienio su Lietuva rajone ir pagrindine tvirtovių grandinės, saugančios kryžiuočių valstybę, baze. Nepaisant galingos išvaizdos, Ragainės pilis ne visada galėjo atsispirti priešo antpuoliams. 1397-1409 m. Ragainėje kryžiuočiai iš akmens ir plytų pastatė naują tvirtovę. Statybos darbams vadovavo kryžiuočių magistras Konradas Fellensteinas iš Marienburgo.

Iš akmens ir plytų buvo pastatytas galingas uždaro kvadrato formos statinys, apsuptas grioviu ir pylimu. Vidinio kiemo dydis – apie tūkstantis kvadratinių metrų. Pagrindinis įėjimas (vartai) buvo vakariniame sparne ir buvo papuoštas granito lanku su nuleidžiamomis gynybinėmis grotomis. Kiek vėliau, netoli pilies buvo pastatyta sargybinė (sargybos bokštas), kurios aukštis siekė 25 metrus.

1678 m. lapkričio mėn. Ragainę užėmė švedų kariai. Jie čia išbuvo apie metus, kol į Prūsiją gelbėti pilies atvyko didysis magistras Friderikas Vilhelmas, privertęs švedus apleisti Ragainę. Švedų kariuomenei pasitraukus, buvo atlikti būtiniausi pilies rekonstrukcijos darbai.

1722 m. Ragainės gyvenvietė gavo miesto teises. Istorinis miesto herbas atrodė šitaip: mėlyname fone buvo patalpinti miesto-tvirtovės kontūrai – sidabru spindintys namai su raudonais stogais. Virš miesto, auksiniame trikampyje – „Apvaizdos akis”, kuri tarsi žvelgė į miestą ir spinduliavo savo malone (skleidė savo malonę). Tuo tarpu šalia skraido erelis – galingas ir laisvas paukštis. Žemiau pavaizduotas Nemunas, ramiai nešantis savo vandenis.

Napoleono karų metais Ragainėje apsistojo prancūzų pulkai. 1812 m. gruodžio mėn. į miestą įėjo generolo – adiutanto Aleksandro Kutuzovo (žymaus vado, Michailo Kutuzovo giminaičio), valdomi kareiviai.

XIX a. trisdešimtaisiais metais įžymi Ragainės tvirtovė prarado savo gynybinį charakterį. Ji buvo pritaikyta teismo ir kalėjimo poreikiams.

Iki šių dienų galima žavėtis tvirtovės ir bokšto griuvėsiais, esančiais pačiame Ragainės miesto centre. Jų išvaizda ir pastebima bloga sanitarinė būklė liudija apie vietos gyventojų abejingumą praeičiai. Vieną kartą tvirtovė buvo sufilmuota, kadangi kažkokiam filmui  buvo reikalingi karo laikotarpio epizodai. Būtent tada susidomėta griuvėsiais, netgi mėginta juos išsaugoti. Dabar „Dievo akis”, žvelgianti iš istorinio herbo, nusisukė nuo miestelio gyventojų ir nebesaugo nei tvirtovės, nei miesto. Peršasi išvada, kad rūpėstį dėl senovės palikimo turi perimti patys gyventojai.