MENU:

Saalau pilyje...

ŽELVOS (vok. SAALAU) PILIS – Kamenskojė (Černiachovsko rajonas)
Tarp Įsručio (vok. Insterburg) ir Karaliaučiaus, abiejuose Priegliaus krantuose, buvo kelios panašios tvirtovės.

Vėluvos tvirtovė susilaukdavo Toplaukio paramos, tuo tarpu, Norkyčių tvirtovė palaikė tamprius ryšius su Želvos tvirtove.

Kryžiuočių ordino riteriai pasirodė šioje žemėje 1275 metais. 1352 metais, kai Ordinas ir Bažnyčia dalijosi žemėmis, Želva ir jos apylinkės atiteko Bažnyčiai. 1335 metais čia jau stovėjo kapitulos namai, kuriuose rinkdavosi katedros dvasininkų kolegija. Dėl dažnų lietuvių antpuolių pastatas daug kartų buvo ugnyje. Todėl 1376 metais nuspręsta pastatyti mūrytą  kapitulos tvirtovę.

1390 metais ši tvirtovė vėl buvo lietuvių sudeginta. Tais pačiais metais pradėta statyti dar stambesnę ir saugesnę pilį. Penkių metų laikotarpiu visi darbai buvo užbaigti.

Kartu su statybos darbais vyko ir žemių, esančių Priegliaus žemupyje, kolonizacija. Į šią teritoriją atvyko kolonistai iš Vokietijos, kurie asimiliavosi su vietiniais prūsais. Šalia pilies įsikūrė nedidelė gyvenvietė – su dviejomis tarp savęs konkuruojančiomis karčiamomis.

Galima manyti, kad Želvos (vok. Saalau) pavadinimas kilęs iš senosios prūsų kalbos žodžio „sal“, reiškiančio druską. Nuo seniausių laikų vietiniai gyventojai iškasdavo iš žemės druską, džiovindavo ir veždavo į pietus, į Bartą parduoti arba mainyti į kitus produktus.

1525 m. Prūsijai priėmus reformacijos idėjas, Želva tapo administraciniu centru.
XVI a. tvirtovė vėl degė. Po gaisro buvo dalinai nugriauta.

Dabar iš tvirtovės beliko tik įspūdingi griuvėsiai. Istorijos verpetuose išliko XVIII a. bažnyčia, esanti kitoje kelio, vedančio miesto link, pusėje. Sovietų laikais čia buvo klubas ir kino salė, dėl to šis architektūros paminklas nebuvo nugriautas.