Įsruties pilis (Insterburgas) – Černiachovskas (rajono centras)
1275 m. kryžiuočių ordino riteriai pradėjo
Nadruvos nukariavimą. Šiam tikslui kryžiuočiai pasinaudojo
prūsų tvirtove Nettinen arba Letai (šiandien Krasnaja
gorka – Raudonoji kalva (piliakalnis), esančia šiaurinėje
upės pakrantėje. Tada ji atstojo karo žygių
ir gynybinę bazę. Iš medžio ir žemės pastatyta tvirtovė
daugelį amžių tarnavo prūsams ir buvo jų
saugi atrama.
1311 m. kryžiuočių samdyta kariuomenė (landsknechtai)
aukštoje pakrantėje Angrapės ir Įsros santakoje,
įkūrė stovyklavietę. Vėliau, 1337 m.,
toje pačioje vietoje kryžiuočiai pastatė mūrinę
pilį – tvirtovę. Iki 1347 m. buvo baigti pagrindiniai
statybos darbai. Pilį pavadino “Insterburgu”. Prūsų
žodis “inster” reiškė upės pavadinimą, jo prasmė
– “tekantis”, o “burg” reiškė “tvirtovę”. Taigi pavadinimas
“Insterburgas” buvo aiškinamas kaip “tvirtovė ant vandens”.
Daugelio
amžių bėgyje Įsruties tvirtovė atliko
rytinės pasienio dalies su Lietuva priekinės sargybos
linijos vaidmenį. Iš čia prasidėdavo kryžiuočių
karo žygiai į Lietuvą. Iš pradžių Įsruties
tvirtovėje buvo numatyta įrengti administracinį
centrą – komtūro būstinę. Šiuos planus sugriovė
iškilusi grėsmė tvirtovės saugumui. Tvirtovei
vadovauti ėmė kryžiuočių kuratorius, XIV-XV
a. ji tapo svarbiu kariniu centru. Teritoriniu atžvilgiu Įsrutis
priklausė Karaliaučiaus komtūrijai.
1643-1647 m. Įsruties pilyje savo gražiausias
dienas praleido Marija Eleonora, buvusi Švedijos karaliaus
Gustavo Adolfo žmona, be to - elektoriaus Jurgio Vilhelmo
sesuo. Po vyro mirties našlė turėjo pasitraukti
iš savo šalies dėl skirtingų jos ir dukros – karalienės
Kristinos pažiūrų.
1812 m. pilį aplankė prancūzų imperatorius
Napoleonas Bonapartas. Iš čia nužygiavo į Rusiją, kur
asmeniškai vadovavo kariuomenei. 1814 m. per Įsrutį
važiavo Elžbieta Aleksandrova, rusų caro Aleksandro I
Pavlovičiaus žmona (1777-1825). 1689
m. Įsrutyje mirė ir čia buvo
palaidota Anchen von Tarau, žinomos vokiškos Rytų Prūsijos
giesmės herojė.
Šiuo metu
esanti centrinėje miesto dalyje pilis – įspūdingi
griuvėsiai. Išliko pastatų, kuriuose įrengtas
muziejus. Priešpilio aikštėje vietos entuziastai - dainininkai
ir muzikantai rengia koncertus, organizuoja konkursus ir kitus
kultūrinius renginius. Svarbiausia, kad vis dar gyvuoja
viltys atstatyti senąją tvirtovę.
|