MENU:

Kwidzyn pilyje...

Be kryžiuočių pilių, Ordino valstybėje buvo taip pat pilių, teisiškai ir materialiai priklausiusių Bažnyčiai. Turto dalybos tarp Ordino ir vyskupų bei kapitulos įvyko 1243 metais. Marienverderyje (lenk. Kwidzyn, sen. pr. Kvidinas) buvo dvi atskiros pilys: vyskupo (vad. vok. Altschloesschen) bei kapitulos pilis, sujungta su katedra ir sudaranti gynybos vienetą, t. y. katedros - pilies kompleksą.
Katedros kapitulos rezidencija buvo šiaurės vakarų miesto dalyje. Ji pastatyta 1300-1330 metais vadovaujantis gotikos stiliaus normomis ant akmens pamatų iš plytų. Architektūros planas būdingas kryžiuočių pilims. Tai tipiški konvento namai, sudarantys taisyklingą keturkampį su viduje esančiu kiemu.

Reprezentaciniame rytinio sparno I aukšte buvo infirmerija (ligoninė) bei, galimas dalykas, prepozito (katedros kapitulos vadovo) butas. Čia taip pat buvo įrengtas archyvas ir saugomas kapitulos turtas. Pietinėje, t. y. ilgiausioje ir plačiausioje dalyje, buvusios kapitulos kanauninkų susirinkimų patalpa ir vienuolyno vasaros valgykla, taip pat biblioteka bei katedros mokyklos mokinių patalpos. Vakariniame sparne buvo dormitoriumas (miegamosios patalpos), sujungtas su išviete. Šiauriniame sparne buvusios maža koplyčia ir vienuolyno žiemos valgykla. Šiaurinio sparno rūsyje iki šių dienų išliko viduramžių šildymo sistemos krosnis. Be to, rūsyje buvo malkinė, maisto sandėliai ir sandėliukai, virtuvės, kepyklos. Tuo tarpu visas ūkio užnugaris, t. y. arklidės, kluonai, alaus darykla, sodas, buvęs priešpilio teritorijoje.
XIV amžiaus antrojoje pusėje vykdyti apdailos darbai. Katedra sujungta su rytiniu pilies sparnu. Buvo tęsiami išvietės ir šulinio bokšto statybos darbai bei monumentalios varpinės, sujungusios katedrą su pilimi, statyba.

Pamedės kapitulos Kvidzino pilis išsiskiria išlikusia išviete iš visų kryžiuočių ir vyskupų pilių, buvusių Ordino valstybėje. Išvietės bokštas buvo pastatytas ant kvadrato formos pamato 54 m atstumu nuo pilies vakarinio sparno sienos. Su pilimi ji sujungta dengtu jungiamuoju elementu - galerija, kurią remia penkios masyvios kolonos. Bokšto apačioje kadaise tekėjo upelis, galbūt tai buvo Vyslos arba Senojo Nogato atšaka.
Vėlesniais amžiais pilis buvo daugelį kartų sunaikinta ir perstatyta. Pamedės kapitulos nariai gyveno čia iki reformacijos pradžios. Ordinui tapus pasaulietine valstybe pilį perėmė protestantų liuteronų vyskupai ir gyveno joje iki XVI amžiaus vidurio. Vėliau pilį valdė Prūsijos kunigaikštis Albrechtas. Pilį administravo jo įgalioti apskrities viršininkai. Pilies patalpos buvo pritaikytos kunigaikščio administracijos valdininkų butams.
Įvykus I Lenkijos padalijimui (1772) pietiniame ir vakariniame pilies sparnuose įsteigtas Aukštasis pilies ir žemės teismas. Dėl to atlikta nemaža patalpų pritaikymo darbų, pakeitusių jų išdėstymą ir judėjimo trasas. 1798 metais Prūsijos valdžia priėmė nevykusį sprendimą išgriauti pilies pietinį ir rytinį sparnus. Šitaip gautos plytos buvo panaudotos naujam Vakarų Prūsijos apygardos teismui statyti.
Administracijos poreikiams pilis buvo naudojama net iki 1935 metų. 1935-1945 metais joje buvo mokykla ir Hitlerio dvasia auklėjamo jaunimo globos namai. 1945 metais statinį perėmė Kultūros ir meno ministerija. Atlikus vidaus remontą 1950 metais Marienverderio pilyje įrengtas muziejus.

Muziejaus archyvuose saugomi Žemutinės Pavyslės materialinės kultūros pavyzdžiai.

PASTOVIOS EKSPOZICIJOS:
1. XVI-XVIII a. baudų ir kankinimų priemonės
2. XV-XX a. dailieji amatai
3. Pamario baroko stiliaus skulptūra
4. Žemutinės Pavyslės liaudies kultūra
5. Šiaurės Lenkijos gamta

Marienverderio (dabar Kvidzino) miesto muziejus
Marienburgo (dabar Malborko) pilies muziejaus skyrius,
82-500 Kwidzyn, Katedralna g-vė 1
tel. 055 64 63 797, www.zamek.malbork.pl

Turistinė informacija
Lokalna Organizacja Turystyczna Ziemi Kwidzynskiej "Liwa",
Marienverderio (dabar Kvidzino) krašto vietinė turizmo organizacija "Liwa",
Katedralna g-vė 18, tel. 055 279 58 12, el. paštas: liwa@kwidzyn.pl