MENU:

Bytów pilyje

Malbork pilyje

Sztum pilyje

Kwidzyn pilyje

Olsztyn pilyje

Nidzica pilyje

Ostróda pilyje

Lidzbark Warmiński pilyje

Kętrzyn pilyje

Ryn pilyje

Gniew pilyje

Mažosios Lietuvos Istorijos Muziejus

Pilies muziejus

Bagrationovsko krašto istorijos muziejus

 

Lidzbark Warmiñski pilyje...


Miesto rytinėje dalyje, tarp medžiais apaugusių moreninių kalvų, yra viena seniausių ir didžiausių Heilsbergo (lenk. Lidzbark Warminski) kultūros vertybių. Tai didinga gotikos stiliaus pilis, pastatyta 1350-1401 metais vietoje prūsų pilies Lecbarg, buvusios Alnos ir Simsarnos upių santakoje. Ilgą laiką šiame objekte buvo Varmės vyskupijos kapitulos rezidencija ir jis vykdė sargybos posto, ginančio rytinę Varmės sieną, funkciją.


Pagrindinį pilies korpusą sudaro keturi šonai su supančiomis kiemą dviejų aukštų galerijomis, vienintelėmis tokio tipo Lenkijoje, kurios išliko nepažeistos iki šių dienų. Statant pilį buvo taip pat statomas priešpilis. Pietinėje jo dalyje buvo arklidė, svirnai grūdams ir ratinė; pietiniame (pramoniniame) sparne buvę malūnas, lentpjūvė, šlifavimo cechas, vario liejykla, vėlykla ir odų dirbimo cechas. Visa tai buvo apsupta atskiromis gynybinėmis sienomis ir grioviais, kuriuos vandeniu aprūpindavo aukščiau tekanti Simsarna.
Pagal 1466 metais pasirašytą II Torūnės taikos sutartį Varmė prijungta prie Lenkijos. Nuo to laiko net iki 1795 metų Heilsbergo pilyje rezidavo žymūs lenkai, iškilūs lenkų kultūros atstovai. Jie čia įkūrė svarbų kultūrinį centrą, kuris tapo atsvara Karaliaučiaus liuteronų kunigaikščių rūmams.
Vienas iš Varmės vyskupų buvo Lukas Vacenrodė (lenk. Lukasz Watzenrode), Mikalojaus Koperniko dėdė, kurio dėka subrendęs Kopernikas galėjo susieti savo gyvenimą, mokslinę ir publicistinę veiklą su Varme ir Heilsbergo pilimi. Joje astronomas gyveno 8 metus: pirmiausia baigęs studijas Krokuvoje 1495-1496 metų sandūroje, vėliau sugrįžęs iš Italijos aukštujų mokyklų (1503-1510). Anuomet vyskupų kapitulos rūmai formavo Koperniko požiūrį, priešingą kryžiuočiams. Taip pat tuomet ramybe dvelkiančiose pilies patalpose išsirutuliojo heliocentrinė Koperniko teorija, įamžinta raštu vad. "Mažuosiuose komentaruose", o vėliau išplėtota ir užbaigta Frauenberge (dabar Fromborkas) rašytame neužmirštamame veikale "Apie dangaus sferų apsisukimus". Taip pat tada Kopernikas išvertė iš graikų į lotynų kalbą 7-ojo amžiaus Bizantijos istoriko T. Simokatės laiškus, kurie buvo išspausdinti 1509 metais Krokuvoje.


Nuo XVI amžiaus pabaigos Heilsbergo rezidencija palaipsniui ėmė netekti gynybinės reikšmės ir virto ištaigingu kunigaikščių dvaru, turtingu prašmatniais namų apyvokos daiktais, bibliotekomis ir meno kūriniais. Naujiems poreikiams buvo pritaikytos pilies patalpos, padalintos į mažesnes ir papuoštos daugeliu paveikslų. 1589-1599 vyskupas Andrzej Batory prie šiaurinio šono pristatė rūmus, t. y. "kardinolo kambarius" (jie buvo išardyti 1767 metais). Eilinius perstatymo darbus pradėjo Jan Stefan Wydzga. Jis paliko baroko stiliaus rūmus (1666-1673), pastatytus prie pietinio šono pagal italo Issidore Affaiti projektą. Čia gyveno aštuoni paskutiniai Lenkijos vyskupai.
Vyskupo rezidencijos klestėjimo laikotarpis pasibaigė 1772 metais Prūsijai užėmus Varmę. Paskutinis Varmės vyskupas, rezidavęs beveik trisdešimt metų Heilsbergo pilyje, buvo Ignacy Krasicki - poetas, prozininkas, komedijų autorius, enciklopedininkas ir publicistas. Jam išvažiavus 1794 m. apleistas statinys pamažu pradėjo nykti.


Pirmieji kompleksiški restauravimo darbai pradėti 1927 metais. Šiuo metu pilyje veikia Varmės muziejus, t. y. Varmės ir Mozūrijos muziejaus Olštine skyrius. Pilies salių interjeras - puikus fonas pastovioms ir laikinoms ekspozicijoms (Varmės ir Kryžiuočių ordino viduramžių menas, Iškilūs Lidzbarko pilies gyventojai, XVII-XX a. rusų ikonos, Pilies ginklai).

Varmės krašto muziejus
pl. Zamkowy 1, 11-100 Lidzbark Warminski,
tel. 089 767 21 11
www.muzeum.olsztyn.pl

Projektas kofinansuojamas Europos regionines pletros fondo Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities kaimynystės
programos INTERREG III A deka.