Miesto rytinėje dalyje, tarp mediais
apaugusių moreninių kalvų, yra viena seniausių ir didiausių
Heilsbergo (lenk. Lidzbark Warminski) kultūros vertybių. Tai
didinga gotikos stiliaus pilis, pastatyta 1350-1401 metais
vietoje prūsų pilies Lecbarg, buvusios Alnos ir Simsarnos
upių santakoje. Ilgą laiką šiame objekte buvo Varmės
vyskupijos kapitulos rezidencija ir jis vykdė sargybos posto,
ginančio rytinę Varmės sieną, funkciją.
Pagrindinį pilies korpusą sudaro keturi šonai su supančiomis
kiemą dviejų aukštų galerijomis, vienintelėmis tokio
tipo Lenkijoje, kurios išliko nepaeistos iki šių
dienų. Statant pilį buvo taip pat statomas priešpilis.
Pietinėje jo dalyje buvo arklidė, svirnai grūdams ir ratinė;
pietiniame (pramoniniame) sparne buvę malūnas, lentpjūvė,
šlifavimo cechas, vario liejykla, vėlykla ir odų dirbimo
cechas. Visa tai buvo apsupta atskiromis gynybinėmis sienomis
ir grioviais, kuriuos vandeniu aprūpindavo aukščiau tekanti
Simsarna.
Pagal 1466 metais pasirašytą II Torūnės taikos sutartį
Varmė prijungta prie Lenkijos. Nuo to laiko net iki 1795 metų
Heilsbergo pilyje rezidavo ymūs lenkai, iškilūs
lenkų kultūros atstovai. Jie čia įkūrė svarbų kultūrinį centrą,
kuris tapo atsvara Karaliaučiaus liuteronų kunigaikščių
rūmams.
Vienas iš Varmės vyskupų buvo Lukas Vacenrodė (lenk.
Lukasz Watzenrode), Mikalojaus Koperniko dėdė, kurio dėka
subrendęs Kopernikas galėjo susieti savo gyvenimą, mokslinę
ir publicistinę veiklą su Varme ir Heilsbergo pilimi. Joje
astronomas gyveno 8 metus: pirmiausia baigęs studijas Krokuvoje
1495-1496 metų sandūroje, vėliau sugrįęs iš Italijos
aukštujų mokyklų (1503-1510). Anuomet vyskupų kapitulos
rūmai formavo Koperniko poiūrį, priešingą kryiuočiams.
Taip pat tuomet ramybe dvelkiančiose pilies patalpose išsirutuliojo
heliocentrinė Koperniko teorija, įaminta raštu
vad. "Mauosiuose komentaruose", o vėliau išplėtota
ir ubaigta Frauenberge (dabar Fromborkas) rašytame
neumirštamame veikale "Apie dangaus sferų
apsisukimus". Taip pat tada Kopernikas išvertė iš
graikų į lotynų kalbą 7-ojo amiaus Bizantijos istoriko
T. Simokatės laiškus, kurie buvo išspausdinti 1509
metais Krokuvoje.
Nuo XVI amiaus pabaigos Heilsbergo rezidencija palaipsniui
ėmė netekti gynybinės reikšmės ir virto ištaigingu
kunigaikščių dvaru, turtingu prašmatniais namų apyvokos
daiktais, bibliotekomis ir meno kūriniais. Naujiems poreikiams
buvo pritaikytos pilies patalpos, padalintos į maesnes
ir papuoštos daugeliu paveikslų. 1589-1599 vyskupas Andrzej
Batory prie šiaurinio šono pristatė rūmus, t. y.
"kardinolo kambarius" (jie buvo išardyti 1767
metais). Eilinius perstatymo darbus pradėjo Jan Stefan Wydzga.
Jis paliko baroko stiliaus rūmus (1666-1673), pastatytus prie
pietinio šono pagal italo Issidore Affaiti projektą.
Čia gyveno aštuoni paskutiniai Lenkijos vyskupai.
Vyskupo rezidencijos klestėjimo laikotarpis pasibaigė 1772
metais Prūsijai uėmus Varmę. Paskutinis Varmės vyskupas,
rezidavęs beveik trisdešimt metų Heilsbergo pilyje, buvo
Ignacy Krasicki - poetas, prozininkas, komedijų autorius,
enciklopedininkas ir publicistas. Jam išvaiavus
1794 m. apleistas statinys pamau pradėjo nykti.
Pirmieji kompleksiški restauravimo darbai pradėti 1927
metais. Šiuo metu pilyje veikia Varmės muziejus, t. y.
Varmės ir Mozūrijos muziejaus Olštine skyrius. Pilies
salių interjeras - puikus fonas pastovioms ir laikinoms ekspozicijoms
(Varmės ir Kryiuočių ordino viduramių menas, Iškilūs
Lidzbarko pilies gyventojai, XVII-XX a. rusų ikonos, Pilies
ginklai).
Varmės krašto muziejus
pl. Zamkowy 1, 11-100 Lidzbark Warminski,
tel. 089 767 21 11
www.muzeum.olsztyn.pl |