Pilis pastatyta apie 1370 m. didiojo
Ordino magistro Vinrichas fon Kniprode. Ji buvo vienas iš
svarbiausių strateginių punktų visoje gynybinėje kryiuočių
valstybės sistemoje. Tvirtovę supo klampynės bei plačios pelkės.
Ji buvo tarsi apsauginis pietinės Ordino valstybės dalies
skydas, ginantis daugelį Ordino įkurtų kaimų Dombruvna, Olštinko
ir Dzialdovo apylinkėse bei nuo atsakomųjų lietuvių ygių.
Pilis saugojo alternatyvų kelią tarp Mazovijos ir Marienburgo
bei buvo Kryiuočių ordino valdininkų, tiek komtūrų,
tiek prokurorų, buveinė.
Dėl pasienio ginčų 1389 metais Nidzicos pilyje buvo sušaukta
taikos konferencija. Joje dalyvavo Ordino, Lenkijos ir Lietuvos
atstovai, tarp jų Mazovijos kunigaikštis Ziemovitas,
Lietuvos kunigaikštis Skirgaila bei didysis magistras
Konradas Valenrodas, - didysis maršalka, špitolininkas,
kurio inioje buvo ordino ligoninės ir prieglaudos, Poznanės
ir Pamedės vyskupas.
Didiojo karo (1409–1411) metu miestą kartu su
pilimi 1410 m. liepos 8 d. uėmė karalius Jogaila. Deja,
rugsėjo mėnesį ši pilis grįo į kryiuočių
rankas, o pasibaigus karui pasirašyta Torūnės taika teisiškai
reglamentavo šią priklausomybę.
1414 m. liepos 25 d. karaliaus Jogailos armija dar kartą apsupo
Nidzicą. Praėjus dvylikai dienų miesto gynėjai, suinoję,
kad pasidavė Olštinas ir Olštinekas, taip pat nusprendė
pasiduoti. Tų pačių metų spalį Nidzicą uėmė Osterodės
komtūras Johanas fon Reichenau.
1656 metais miestą apgulė sugrįtantys iš Prostki
mūšio totoriai. Vis dėlto prieš juos pavyko ukelti
miesto vartus. Nepaisant to upuolikai pasistatė stovyklą
prie Nidzicos mūrų degindami ir plėšdami nesaugomus jos
priemiesčius. Vienas jaunų miestiečių Jan Nowak, buvęs anuomet
pilyje, pastebėjo prie miliniško riedulio, esančio
miesto pietrytinėje dalyje, puotaujantį totorių vadą su savo
bendraygiais. Ilgai negalvodamas pasistatė pabūklą,
šovė ir išmušė visus puotos dalyvius. Netekus
vado, totorių stovykloje kilo sąmyšis. Sunerimusi miesto
valdia įsakė surasti Nowaką. Šis išsigandęs
pasislėpė mėšlo krūvoje. Totoriai vis dėlto nesurengė
atsakomojo puolimo. Jano slėptuvę, prabėgus kiek laiko, nurodė
jo mona. Jaunuolis tapo didvyriu. Tokia yra legenda.
Miesto istorijos puslapiuose urašytas prancūzų
kariuomenės, vadovaujamos maršalo Ney, kunigaikščio
Bernadotte ir gen. Augereau dalinių apsilankymas bei gen.
Zajączek, kuris pilyje įrengė karo ligoninę. Antrojo prancūzų
vizito bei Rusijos caro Dono kazokų apsistojimo metu pilis
patyrė daug nuostolių.
Pilį iš umaršties išgelbėjo teismo patarėjas
Ferdynand Tymoteusz Gregorovius, atlikęs pilies rekonstrukciją.
Remontas buvo ubaigtas 1830 metais. Nuo to laiko pilyje
veikė įstaigos, buvo privačių butų bei kalėjimas.
II pasaulinio karo metais, sovietų armijos prasiverimo
metu, pilis buvo ymiai sunaikinta. Restauravimo darbai
vyko 1959–1965 metais. Iki dabartinių laikų išliko
pagrindinis pastatas, vartų anga, XVI a. priešpilis.
Erdvų kiemą supa keturi šonai su dviem iškiliais
bokštais, esančiais rytinėje dalyje.
Labiausiai reprezentacinėje pagrindinės pilies dalyje, t.
y. antrajame aukšte su koplyčia ir vienuolyno valgykla,
išliko gotikos stiliaus paveikslų.
Amiams bėgant keitėsi ne tik Nidzicos pilies išvaizda,
bet ir paskirtis. Šiuo metu joje yra įsikūrę Nidzicos
kultūros namai. Pilyje surasta vietos miesto bibliotekai,
Nidzicos krašto muziejui, moderniai konferencijų-parodų
salei, skulptorių dirbtuvei, riterių brolijai, Hieronimo Skurpskio
paveikslų galerijai, turizmo biurui, viešbučiui bei restoranui.
Didelio susidomėjimo susilaukia organizuojamos pagal usakymą
viduramių epochos dvasios persmelktos puotos, kurių
metu apsirengę vienuolių apsiaustais tradiciniams papročiams
ištikimi svečiai valgo patiekalus rankomis. Kelias valandas
trunkančias puotas paįvairina šokiai ir riterių dvikovos.
Gotikos stiliaus pilies salių fone organizuojami koncertai,
vernisaai, konferencijos, puotos ir pokyliai.
Nidzicos kulturos centras (pilis)
Zamkowa g-vė 2, 13 -100 Nidzica,
tel. 089 625 31 44, el. paštas: nidzickiosrodekkultury@poczta.fm
Turistinė informacija
pl. Wolnosci 1,
tel. 089 625 54 68, el. paštas: nidzica-it@o2.pl |